Klaidingos nuomones, kad kriminalinis tardymas gali paliesti tik ta asmeni, kuris samoningai pazeidzia egsistuojancius istatymus, platinimas ,laimei, siuo metu nepasitvirtina.Sios nuomones paneigimui daro itakos ir televizijos laidos bei vis dazniau spaudoje pasirodantys straipsniai. Ne viena karta pasaliniams baudziamajame procese atsiveria zvilgsniai, tikroveje parodantys atkaklias proceso dalyviu t.y. teismo, prokuraturos ir gynybos, imtynes. Daznai proceso dalyviai turi visiskai skirtingas nuomones, kas liecia kaltinamaji, nusizengusi istatymui.
Kaip pavyzdi galima pamineti atveja, kai buvo apkaltintas asmuo, neatsargiai greitai vaziaves autostrada. Sio proceso metu net stebinti publika buvo susiskaldziusi i dvi stovyklas. Vieni neabejodami tvirtino,kad kaltinamasis nusizenge istatymui, kiti laike ji nekaltu. Netgi statistiskai galima patvirtinti, kad is daugelio asmenu, kuriems iskeliamos baudziamosios bylos, 60% nera pakaltinami, o is likusiu 40% ,kuriems iskeliamos baudziamosios bylos, tik 30% yra nuteisiami.
Visa tai paaiskina viena. Teise kuria zmones, o kur zmones dirba, neisvengiamos ir klaidos.
Baudziamajame procese, kaip ir visose teises srityse, galioja liaudies patarle «Buti teisiam ir teise gauti, tai du skirtingi dalykai».
Kliento prisiemimas
Dazniausiai kliento prisiemimas vyksta tada, kai patarimo ieskotojas turi dideliu sunkumu, pavyzdziui po padarytos buto kratos ar po suemimo. Siais atvejais patariama kuo skubiau ieskoti kvalifikuotos advokato pagalbos.
Pagal bausmes nuostatu 137 paragrafa,kaltinamasis turi teise konsultuotis su gyneju kiekvienoje bylos stadijoje.
Klientui patariama neduoti jokiu parodymu, kol gynejas neturejo galimybes susipazinti su tardymo byla. Tai kaltinamojo teise , patvirtinta istatymo ir negali buti interpretuojama jo nenaudai. Kaltinamieji sia teise suvokia daznai klaidingai, galvodami, kad tylejimas gali buti traktuojamas kaip kaltes prisipazinimas. Taciau taip nera.Kaltinamajam turi buti aisku,kad kiekvienoje prokuraturos vedamoje byloje pastoviai randasi ne tik apsunkinancios , bet ir palengvinancios aplinkybes.
Apie ivykio eiga kaltinamasis gali tada kalbeti, jeigu jis su siais faktais susipazines. Pagrindinai galioja priezodis: «Kalba-sidabras, tylejimas-auksas».
Susipazinimas su byla
Po susipazinimo su tyrimo byla, gynejas bylos turini aptaria su savo klientu ir apsvarsto aplinkybes bei teisine situacija. Sioje stadijoje yra aptariama, kokius parodymus turetu kaltinamasis duoti. Isankstiniai gynejo pokalbiai su prokuratura bei teisejais, gali palengvinti bylos eiga. Zinoma, apie visus galimus zingsnius informuojamas klientas ir niekas nedaroma be jo sutikimo.
Veikla pries iskeliant kaltinima
Sioje bylos nagrinejimo stadijoje, tai reiskia stadijoje, kol dar neiskeltas kaltinimas, turi buti dirbama, ieskant lengvinanciu aplinkybiu. Atsizvelgiant i bylos situacija, i susidariusias galimybes, gynyba stengiasi paveikti, kad byla butu nutraukta. Jeigu prokuratura bylos nenutraukia, tai ji perduodama i teisma.
Bylos eiga , iskelus kaltinima
Prokuraturai iskelus kaltinima ir perdavus byla teismui, svarbiausioji baudzuiamosios bylos nagrinejimo dalis yra neisvengiama. Si dalis strategiskai turi buti gerai paruosta. Gynybos strategija yra paruosiama pasitarus su klientu. Tuo paciu metu, jeigu klientas nepriestarauja, vedamos derybos su proceso dalyviais, tai yra prokuratura bei teisejais.
Svarbausioji baudziamosios bylos nagrinejimo dalis
Sioje stadijoje isaiskinamas klausimas, ar kaltinamajam iskelti kaltinimai gali buti patvirtinti ir, jeigu taip, tai koks nusikaltimo sunkumo laipsnis. Nuo to priklauso sprendimas, ar kaltinamasis bus nuteistas ir kaip. Pagal tai, koks nusikaltimo sunkumo laipsnis, svarbiausioji baudziamosios bylos dalis pirmoje instancijoje gali buti nagrinejama apskrities teisme, dalyvaujant vienam teisejui, arba zemes teisme, pries didele teiseju sajunga. Svarbiausioje baudziamosios bylos dalyje gynyba, remdamasi turinciais faktais, siekia apibrezto tikslo.Nuo sio tikslo priklauso gynybos strategija, kuri gali buti kaitoma proceso begyje. Renkantis strategija, atsizvelgiama ir i proceso dalyviu, tai yra prokuraturos bei teiseju zinias. Patyres advokatas is savo praktikos pazista daugeli teiseju bei prokuroru ir gali ivertinti, pas kuri teiseja ir kokiomis aplinkybemis turi buti «kietai» kovojama, pas kuriuos, jau pries prasidedant procesui, galima susvelninti situacija, kaip sakoma: «Nuvesti karve nuo ledo».
Nuosprendis
Nuosprendzio iskelimas dar nereiskia, kad byla uzbaigta. Reikalui esant, galima pasinaudoti teisminemis priemonemis, tai yra paduoti apeliacini arba kasacini skunda.
(1) Vultejus, DRiZ 1995, 226 ff.
(2) Hans Daas, Handbuch des Strafverteidigers, Rdn. 4